Senėjimo eksperimentas ir senėjimo nustatymasličio jonų baterijosyra skirti įvertinti baterijų veikimo laiką ir našumo pablogėjimą. Šie eksperimentai ir aptikimai gali padėti mokslininkams ir inžinieriams geriau suprasti baterijų pokyčius naudojimo metu ir nustatyti baterijų patikimumą bei stabilumą.
Štai kelios pagrindinės priežastys:
1. Tarnavimo laiko įvertinimas: imituojant akumuliatoriaus įkrovimo ir iškrovimo ciklą skirtingomis darbo sąlygomis, galima nustatyti akumuliatoriaus tarnavimo laiką ir eksploatavimo laiką. Atliekant ilgalaikio senėjimo eksperimentus, galima imituoti akumuliatoriaus tarnavimo laiką realiomis sąlygomis ir iš anksto nustatyti akumuliatoriaus veikimo bei talpos mažėjimą.
2. Veikimo pablogėjimo analizė: Senėjimo eksperimentai gali padėti nustatyti akumuliatoriaus veikimo pablogėjimą ciklo įkrovimo ir iškrovimo metu, pvz., talpos sumažėjimą, vidinės varžos padidėjimą ir kt. Šie silpnėjimai turės įtakos akumuliatoriaus įkrovimo ir iškrovimo efektyvumui bei energijos kaupimo talpai.
3. Saugos vertinimas: Senėjimo eksperimentai ir senėjimo aptikimas padeda aptikti galimus saugos pavojus ir gedimus, kurie gali kilti naudojant akumuliatorių. Pavyzdžiui, senėjimo eksperimentai gali padėti nustatyti saugos veiksmingumą tokiomis sąlygomis kaip per didelis įkrovimas, per didelis iškrovimas ir aukšta temperatūra, taip pat dar labiau patobulinti akumuliatorių konstrukciją ir apsaugos sistemas.
4. Optimizuotas dizainas: Atlikdami senėjimo eksperimentus ir senėjimo nustatymą su baterijomis, mokslininkai ir inžinieriai gali padėti mokslininkams ir inžinieriams suprasti baterijų savybes ir pokyčių modelius, taip tobulindami baterijų projektavimo ir gamybos procesą bei gerindami baterijų veikimą ir tarnavimo laiką.
Apibendrinant galima teigti, kad senėjimo eksperimentai ir senėjimo aptikimas yra labai svarbūs norint suprasti ir įvertinti ličio jonų akumuliatorių veikimą ir tarnavimo laiką, o tai gali padėti mums geriau suprojektuoti ir naudoti akumuliatorius bei skatinti susijusių technologijų plėtrą.
Kokios yra ličio baterijų senėjimo eksperimento procedūros ir projekto testai?
Atlikdami bandymus ir nuolat stebėdami toliau nurodytus veikimo parametrus, galime geriau suprasti akumuliatoriaus pokyčius ir silpnėjimą naudojimo metu, taip pat akumuliatoriaus patikimumą, tarnavimo laiką ir veikimo charakteristikas konkrečiomis darbo sąlygomis.
1. Talpos mažėjimas: Talpos mažėjimas yra vienas iš pagrindinių akumuliatoriaus veikimo laiko mažėjimo rodiklių. Senėjimo eksperimento metu periodiškai bus atliekami įkrovimo ir iškrovimo ciklai, siekiant imituoti ciklinį akumuliatoriaus įkrovimo ir iškrovimo procesą realiomis naudojimo sąlygomis. Įvertinkite akumuliatoriaus talpos mažėjimą matuodami akumuliatoriaus talpos pokytį po kiekvieno ciklo.
2. Ciklo trukmė: ciklo trukmė nurodo, kiek pilnų įkrovimo ir iškrovimo ciklų gali atlikti akumuliatorius. Senėjimo eksperimentų metu atliekamas didelis įkrovimo ir iškrovimo ciklų skaičius, siekiant įvertinti akumuliatoriaus ciklo trukmę. Paprastai laikoma, kad akumuliatorius pasiekė savo ciklo trukmės pabaigą, kai jo talpa sumažėja iki tam tikro pradinės talpos procento (pvz., 80 %).
3. Vidinės varžos padidėjimas: vidinė varža yra svarbus akumuliatoriaus rodiklis, tiesiogiai veikiantis akumuliatoriaus įkrovimo ir iškrovimo efektyvumą bei energijos konversijos efektyvumą. Senėjimo eksperimento metu akumuliatoriaus vidinės varžos padidėjimas įvertinamas matuojant akumuliatoriaus vidinės varžos pokytį įkrovimo ir iškrovimo metu.
4. Saugos charakteristikos: Senėjimo eksperimentas taip pat apima akumuliatoriaus saugos charakteristikų vertinimą. Tai gali apimti akumuliatoriaus reakcijos ir elgesio modeliavimą neįprastomis sąlygomis, tokiomis kaip aukšta temperatūra, per didelis įkrovimas ir per didelis iškrovimas, siekiant nustatyti akumuliatoriaus saugumą ir stabilumą tokiomis sąlygomis.
5. Temperatūros charakteristikos: Temperatūra daro didelę įtaką akumuliatoriaus veikimui ir tarnavimo laikui. Senėjimo eksperimentai gali imituoti akumuliatorių veikimą skirtingomis temperatūros sąlygomis, siekiant įvertinti akumuliatoriaus reakciją ir veikimą į temperatūros pokyčius.
Kodėl akumuliatoriaus vidinė varža padidėja po tam tikro naudojimo laiko? Koks bus poveikis?
Ilgai naudojant bateriją, vidinė varža padidėja dėl baterijos medžiagų ir struktūros senėjimo. Vidinė varža – tai varža, su kuria susiduriama, kai srovė teka per bateriją. Ją lemia sudėtingos baterijos vidinio laidžiojo kelio, sudaryto iš elektrolitų, elektrodų medžiagų, srovės kolektorių, elektrolitų ir kt., charakteristikos. Toliau pateikiamas padidėjusios vidinės varžos poveikis iškrovimo efektyvumui:
1. Įtampos kritimas: vidinė varža sukels akumuliatoriaus įtampos kritimą iškrovimo metu. Tai reiškia, kad faktinė išėjimo įtampa bus mažesnė už akumuliatoriaus atviros grandinės įtampą, todėl sumažės akumuliatoriaus galia.
2. Energijos nuostoliai: Dėl vidinės varžos akumuliatorius išsikrovimo metu generuos papildomą šilumą, o ši šiluma atspindi energijos nuostolius. Energijos nuostoliai sumažina akumuliatoriaus energijos konversijos efektyvumą, todėl akumuliatorius tomis pačiomis iškrovimo sąlygomis tiekia mažiau efektyvios galios.
3. Sumažėjusi galia: Dėl padidėjusios vidinės varžos, išleidžiant didelę srovę, akumuliatorius patirs didesnį įtampos kritimą ir galios nuostolius, todėl negalės efektyviai tiekti didelės galios. Todėl sumažėja iškrovimo efektyvumas ir akumuliatoriaus galios pajėgumas.
Trumpai tariant, padidėjusi vidinė varža sumažins akumuliatoriaus iškrovimo efektyvumą, o tai turės įtakos akumuliatoriaus turimai energijai, galiai ir bendram našumui. Todėl sumažinus akumuliatoriaus vidinę varžą, galima pagerinti akumuliatoriaus iškrovimo efektyvumą ir našumą.
Įrašo laikas: 2023 m. lapkričio 18 d.
