Senėjimo eksperimentas ir senėjimo nustatymasličio jonų baterijosįvertinti baterijos veikimo laiką ir našumo pablogėjimą. Šie eksperimentai ir aptikimai gali padėti mokslininkams ir inžinieriams geriau suprasti akumuliatorių pokyčius naudojimo metu ir nustatyti baterijų patikimumą bei stabilumą.
Štai keletas pagrindinių priežasčių:
1. Įvertinkite tarnavimo laiką: imituojant akumuliatoriaus įkrovimo ir iškrovimo ciklą skirtingomis darbo sąlygomis, galima nustatyti akumuliatoriaus tarnavimo laiką ir tarnavimo laiką. Atliekant ilgalaikius senėjimo eksperimentus, galima imituoti faktinio naudojimo akumuliatoriaus tarnavimo laiką ir iš anksto nustatyti akumuliatoriaus veikimo bei talpos nykimą.
2. Veikimo pablogėjimo analizė: senėjimo eksperimentai gali padėti nustatyti akumuliatoriaus veikimo pablogėjimą ciklo įkrovimo ir iškrovimo proceso metu, pvz., talpos sumažėjimą, vidinės varžos padidėjimą ir kt. Šie slopinimai turės įtakos akumuliatoriaus įkrovimo ir iškrovimo efektyvumui bei energijos kaupimo pajėgumui. .
3. Saugos įvertinimas: senėjimo eksperimentai ir senėjimo aptikimas padeda aptikti galimus pavojus saugai ir gedimus, kurie gali atsirasti naudojant akumuliatorių. Pavyzdžiui, senėjimo eksperimentai gali padėti nustatyti saugos efektyvumą tokiomis sąlygomis kaip per didelis įkrovimas, per didelis iškrovimas ir aukšta temperatūra bei toliau tobulinti akumuliatoriaus dizainą ir apsaugos sistemas.
4. Optimizuotas dizainas: atlikdami senėjimo eksperimentus ir baterijų senėjimo aptikimą, mokslininkai ir inžinieriai gali padėti mokslininkams ir inžinieriams suprasti baterijų charakteristikas ir keisti modelius, taip pagerindami baterijų projektavimo ir gamybos procesą bei pagerindami baterijų veikimą ir tarnavimo laiką.
Apibendrinant galima pasakyti, kad senėjimo eksperimentai ir senėjimo aptikimas yra labai svarbūs norint suprasti ir įvertinti ličio jonų baterijų veikimą ir tarnavimo laiką, o tai gali padėti mums geriau suprojektuoti ir naudoti baterijas bei skatinti susijusių technologijų plėtrą.
Kokios yra ličio baterijos senėjimo eksperimento procedūros ir projekto bandymai?
Išbandydami ir nuolat stebėdami toliau nurodytus parametrus, galime geriau suprasti akumuliatoriaus pokyčius ir susilpnėjimą naudojimo metu, taip pat akumuliatoriaus patikimumą, tarnavimo laiką ir veikimo charakteristikas konkrečiomis darbo sąlygomis.
1. Talpos mažėjimas: talpos mažėjimas yra vienas iš pagrindinių baterijos veikimo trukmės mažėjimo rodiklių. Senėjimo eksperimentas periodiškai atliks įkrovimo ir iškrovimo ciklus, kad imituotų ciklinį akumuliatoriaus įkrovimo ir iškrovimo procesą faktinio naudojimo metu. Įvertinkite akumuliatoriaus talpos sumažėjimą, matuodami akumuliatoriaus talpos pokytį po kiekvieno ciklo.
2. Ciklo trukmė: ciklo trukmė nurodo, kiek pilnų įkrovimo ir iškrovimo ciklų gali atlikti akumuliatorius. Senėjimo eksperimentai atlieka daugybę įkrovimo ir iškrovimo ciklų, kad įvertintų akumuliatoriaus ciklo trukmę. Paprastai laikoma, kad akumuliatorius pasiekė savo ciklo pabaigą, kai jo talpa sumažėja iki tam tikro procento nuo pradinės talpos (pvz., 80 %).
3. Vidinės varžos padidėjimas: vidinė varža yra svarbus akumuliatoriaus rodiklis, kuris tiesiogiai veikia akumuliatoriaus įkrovimo ir iškrovimo efektyvumą bei energijos konversijos efektyvumą. Senėjimo eksperimentas įvertina akumuliatoriaus vidinės varžos padidėjimą, matuojant akumuliatoriaus vidinės varžos pokytį įkrovimo ir iškrovimo metu.
4. Saugos charakteristikos. Senėjimo eksperimentas taip pat apima akumuliatoriaus saugos įvertinimą. Tai gali apimti akumuliatoriaus reakcijos ir elgesio modeliavimą esant neįprastoms sąlygoms, tokioms kaip aukšta temperatūra, per didelis įkrovimas ir per didelis iškrovimas, siekiant nustatyti akumuliatoriaus saugumą ir stabilumą tokiomis sąlygomis.
5. Temperatūros charakteristikos: Temperatūra turi didelę įtaką akumuliatoriaus veikimui ir tarnavimo laikui. Senėjimo eksperimentai gali imituoti akumuliatorių veikimą skirtingomis temperatūros sąlygomis, kad būtų galima įvertinti akumuliatoriaus reakciją ir veikimą į temperatūros pokyčius.
Kodėl akumuliatoriaus vidinė varža padidėja po naudojimo tam tikrą laiką? Koks bus poveikis?
Ilgą laiką naudojant akumuliatorių, vidinė varža didėja dėl baterijos medžiagų ir struktūros senėjimo. Vidinė varža yra varža, kuri atsiranda, kai srovė teka per akumuliatorių. Jį lemia sudėtingos akumuliatoriaus vidinio laidžio kelio charakteristikos, sudarytos iš elektrolitų, elektrodų medžiagų, srovės kolektorių, elektrolitų ir kt. Padidėjusios vidinės varžos įtaka iškrovos efektyvumui yra tokia:
1. Įtampos kritimas: dėl vidinio pasipriešinimo akumuliatoriaus įtampa kris iškrovimo proceso metu. Tai reiškia, kad tikroji išėjimo įtampa bus mažesnė už atviros akumuliatoriaus grandinės įtampą, taip sumažinant turimą akumuliatoriaus galią.
2. Energijos nuostoliai: dėl vidinio pasipriešinimo akumuliatorius generuos papildomos šilumos išsikrovimo metu, o ši šiluma reiškia energijos nuostolius. Energijos praradimas sumažina akumuliatoriaus energijos konversijos efektyvumą, todėl tomis pačiomis iškrovimo sąlygomis akumuliatorius tiekia mažiau efektyviai.
3. Sumažėjusi galia: dėl padidėjusios vidinės varžos akumuliatoriaus įtampa kris ir galios nuostoliai bus didesni, kai išvedama didelė srovė, todėl akumuliatorius negalės efektyviai tiekti didelės galios. Dėl to sumažėja iškrovos efektyvumas ir sumažėja akumuliatoriaus išėjimo galia.
Trumpai tariant, dėl padidėjusio vidinio pasipriešinimo sumažės baterijos iškrovimo efektyvumas, o tai turės įtakos turimai akumuliatoriaus energijai, galiai ir bendram veikimui. Todėl sumažinus vidinį akumuliatoriaus atsparumą galima pagerinti akumuliatoriaus išsikrovimo efektyvumą ir našumą.
Paskelbimo laikas: 2023-11-18
